- pilniuiti
- ×pilniùiti, -iùja, -iùjo Vdš žr. pilniavoti 1: Mes einam pilniùit bites Rš. Kumpį kluone pakavojo i liepė pilniùit to kumpio Str. Boba inleista storažu, kad pilniuĩt[ų] [sandėlį] Prng. Vagos nepilniùja arklys Švd. | refl.: Arklys namų pilniùjas Aps.
Dictionary of the Lithuanian Language.
